PSICHOSOMATIKA Sielos ir kūno DETOKSAS

- Eik tu sau, kosmosas, kas ji tokia? Iš kur ji viską apie mane žino...???
- Na Rūta, kur tu mane nusiuntei, neturiu žodžių !!! - prie tokių, ar labai panašių frazių jau  esu įpratus, po mūsų stovyklų, ar nusiuntus savo klientus kuriems matau, kad šios specialistės pagalba tiesiog reikalinga.

Kadangi apie Jolitą soc. erdvėje nėra daug informacijos, paprašiau trumpai papasakoti apie save ir savo mylimą darbą - PSICHOSOMATIKĄ.


,, Ilgametis psichologės darbas vis vedė prie kažko kito. Buvo išbandyta daug, bet kažko vis trūko. Ir tai atradau studijuodama Naująją vokiečių mediciną. Dar kitaip vadinamu psichosomatikos metodu.

Studijos buvo ilgos ir tokios tikros, kad užsipildė visi profesiniai klaustukai. Žinios ir įgūdžiai atrado savo vietą ir atėjo tas žinojimas, kad padėti kitam nereikia metų.

Užtenka kelių konsultacijų, kad žmogus jau stotųsi ir pats nusivalytų dulkes nuo kelių. Ir tai jis gali padaryti su šypsena ir palengvėjimu. Kai visa tai įsuko mane, pamačiau Rūtos stovyklos reklamą. Ir tada supratau, kad žmogus, kuris badauja tampa lengvesniu, gal labiau pasiduodančiu pokyčiams. Juk kūnas toje valymosi akimirkoje meta iš savęs viską, ko jam nereikia. Ir tai ne tik toksinai, bet ir būsenos ar reakcijos.

Ateiti pas Rūtą į jos kuriamą išsivadavimo erdvę man buvo tikra palaima. Matyti, kaip žmonės praktikų metu taikiai paleidžia viską ir tame tampa tokie lengvi – buvo pati geriausia patirtis.

Taip ir susikibom su ja rankomis vardan to tikslo – per KŪNĄ ir SIELĄ dalinti lengvumą ir laisvę.


Dažnai manęs klausia, kaip aš jaučiu, matau kitą?

Paprastai. Tarsi stebėčiau save. Ateina spalvos, vaizdiniai ir net įsijungia pojūčiai, būsenos. Keisčiausia būna tai, kad žmogus supranta, jog jis nebegali apsimetinėti, nes tame nebelieka prasmės. Jis iš lėto pradeda nuo savęs mestis visus sunkumus, apsaugas, bintus, tarsi purvinus ir sunkius drabužius. Būna baisu, nejauku, bet kai žinai, kad tai jau neapsaugo – tampa nebesvarbu. Išgirsti tiesą apie save kito lūpomis, tai tarsi susigrąžinti pagrindą po kojomis, nuo kurio galima atsispirti ir pakilti. Arba įleisti šaknis ir pajausti stiprybę.

Psichosomatika atveria visas duris, randa visus reikiamus raktus ir kelius. Tuo pačiu, ji leidžia tik stebėti ir nieko nedaryti, jeigu jauti, kad nepadėdama tu padedi daugiau.

Svarbiausia, savo darbe jausti pačiai ir leisti pajausti kitam. Nuo to prasideda nauja patirtis ir atradimai.


,,- Esu  laiminga!!!" - tai žodžiai, kuriuos mes girdime paskutinę stovyklos dieną.
- Ar girdėjai šią frazę iš savo širdies?
- Ar leidai kada sau taip jaustis?
- Ar tikrai manai, kad tai ne tavo, ne tau? - pajausk... Paliūdėk, jei taip norisi. Bet čia viskas verčiasi aukštyn kojomis ir tu niekada nebūsi tokia, kokia buvai iki stovyklos.
Iš čia tu jau išvažiuosi su savo pasauliu - pačiu nuostabiausiu ir nepakartojamu. Svarbiausia, kad jame jausiesi laiminga"
Jolita Ščiglinskienė

Taip,  stovyklose, Jolita kiekvieną kartą tyliai ateina į kiekvieno erdvę ir baksteli ten, kur labiausia skauda.

Ir tai šokiruoja, skatina gintis ir slėptis dar labiau. Susisukti į kamuoliuką ir tikėtis, kad viskas kažkaip praeis. Savaime.

Bet ji švelniu žvilgsniu tarsi prašo užeiti. Tik minutėlei. Tik tam, kad kartu pažiūrėti, ar tikrai ten taip skauda, kaip atrodo. Juk kai esi ne vienas, ne taip ir baisu. Ir tada prasideda stebuklai. Skausmas rimsta, užsidega visos įmanomos spalvos ir tu giliai įkvepi gyvenimo. Ir visai nebesvarbu, kaip ji iš tavęs viską traukia, tirpdo, gesina – tu jau pasiduodi tam, nes darosi vis lengviau ir lengviau. O svarbiausia, kad norisi dar ir dar…


Jolita nuves ten, kur dar niekad nebuvot. Tai tarsi kelionė kosminiais keliais, gyvenimo serpantinais, juodžiausiais tuneliais, ar net srauniom jausmų upėm. Visur bus pilna visko: ašarų, apkabinimų, meilės, džiaugsmo ir tiesiog pasidavimo. Galiausiai, ateis priėmimas: savęs, pasaulio ir net to, ko niekad nesupratai. Eisim ten, kur nenorėjai eiti ir slėpei nuo visų, net nuo savęs. Ir tada pamatysi, kad tu visada buvai geriausia: ir tame skausme, ir pyktyje, ir neapykantoje, net ir tada kaip nenorėjai gyventi. Visur buvai geriausia.

Ir tokia esi šią minutę, kai tai skaitai. Pajausk tai… Pajausk, ar tikrai nenori būti savo pasaulyje, matyti tik savo spalvas ir suptis tik ant savo svajonių sūpynių. Kelios dienos ir tu jau žinosi, kas tai yra, kai esi tiesiog, laiminga.

Jeigu jauti baimę, pasipriešinimą arba neigimą – mes tavęs ypač laukiame, nes tai tik tavo jausmai, kurie taip nori ištrūkti ir užleisti vietą meilei, laisvei ir ramybei. Tai ar JAUTI?

Su meile
  Rūta